Hermano Vartbergės, sukurptos XIV a. antrojoje pusėje, Livonijos kronikoje rašoma:
<…> Toliau 1228 Viešpaties metais, penktadienį, rugpjūčio 18 d., kuršiai ir žiemgaliai (Curonibus et Zemigallis) užėmė Dunamundės (Daugavgryvos) pilį ir vienuoliams nežmoniškai visokiais būdais gyvybę atėmė. <…> (Livonijos kronikos, 1991: 169; Hermanni de Vartberge, Chronicon Livoniae, E. Strehlke, 1863: 24).

 Aprašant 1240 m. įvykius, užsimenama apie 1226 m. kovo 21 d. įkurtos Žiemgalos vyskupijos reorganizaciją.
<…> Reikia žinoti, kad Semigalijos vyskupystėje (episcopatu Semigallie) poną Lambertą, apie kurį buvo kalbėta, pakeitė brolis Henrikas iš Lutkelenbergo, atėjęs iš Minoritų ordino. Po to, kai poną Engelbertą, Kuršo vyskupą, su jo dvasininkais lietuviai užmušė, tada brolį Henriką Semigalietį legatas Vilhelmas, Modenos vyskupas, atleido ir su paskatinimu perkėlė į Kuršo bažnyčią. Tuo tarpu semigalų bažnyčia (ecclesia Semigalliensis) liko sujungta ir suvienyta su Rygos bažnyčia. <…> (Livonijos kronikos, 1991: 170; Hermanni de Vartberge, Chronikon Livoniae, E. Strehlke,1863: 28).

 Apie 1254 m. Upmalės padalijimą:
<…> Tuomet 1252 m. buvo pastatyta Klaipėdos pilis. Vyko bažnyčių steigimas ir statymas Kurše, tiek vyskupo, tiek ir brolių dalyse; po to padalijamas Kuršo kraštas, po to Maritime ir Ezelio kraštas, po to atribojimas ir padalijimas Oppemele (Upmalės) žemės, po to sėlių žemės padovanojimas, būtent Meddene, Polone, Maleysine ir Tovraks su priklausiniais, ką patvirtino šventasis tėvas <…> (Livonijos kronikos, 1991: 171).

 Ordinas keičia prieš žiemgalius karo žygių organizavimą ir pastato Duobelės (?) pilį.
<…>1257 m. Livonijos magistras buvo brolis Borchardas iš Hornhuseno. Iš pradžių (1259 m.) jis pastatė pilį Dobelėj * (Dobelen) pilį ir po to pilį Karšuvoj. <…> (Livonijos kronikos, 1991: 171; Hermanni de Vartberge, Chronicon Livoniae, E. Strehlke, 1863: 32).

  Po to Mintaujos/Jelgavos pilį:
<…> 1263 m. magistras buvo Konradas iš Manderno. 1265 m. jis pastatė Mitoviją (Mitoviam) ir Vitensteno, Jervenės žemėje, pilį. <…> (Livonijos kronikos, 1991: 172; Hermanni de Vartberge, Chronicon Livoniae, E. Strehlke, 1863: 36).

<…> Tais pačiais 1270 metais brolis Volteris iš Nortekke buvo magistras. Jo laikais žemgaliai (Semigallienses) buvo nugalėti, jie davė dešimtinę ir mokėjo duoklę. Jis įvykdė Žemgalijos (Semigallie) dalybas (1272 m. spalio 7 d.) su Rygos katedra ir susitarė su arkivyskupu dėl pilies pastatymo. <…> (Livonijos kronikos, 1991:173; Hermanni de Vartberge, Chronicon Livoniae, E. Strehlke, 1863: 39-40).

Tervetės pilies molio tinko fragmentas. XIII a.

 <…> 1280 m. brolis Konradas iš Vuchtvangeno buvo magistras, tuo metu žemgaliai (Semigalli) antrą kartą atsimetė nuo tikėjimo, nužudė 20 brolių su jų žmonėmis ir brolių pastatytą Tervetės (Therweten) pilį sugriovė (1279 m. pavasarį) iki pat pamatų. Po to Konradas buvo didysis magistras. <…> (Livonijos kronikos, 1991: 174; Hermanni de Vartberge, Chronicon Livoniae, E. Strehlke, 1863: 41).

<…> 1282 m. magistras buvo Vilikinas iš Endropės. Jis pastatė (1286 m.) Heiligenbergą Žemgaloje (in Semigallia). <…> (Livonijos kronikos, 1991: 174; Hermanni de Vartberge, Chronicon Livoniae, E. Strehlke, 1863: 42).

<…> Jis pats vedė karo žygį į Žemgaliją (Semigallos), buvo įsiveržęs iki vietovės, vadintos Grose, ten buvo užmuštas su 34 broliais ir kitais kariais 1287 m. po Marijos apreiškimo dienos (kovo 26 d.). <…> (Livonijos kronikos, 1991: 174; Hermanni de Vartberge, Chronicon Livoniae, E. Strehlke, 1863: 43).

<…> 1288 m. magistras buvo brolis Cono iš Hattensteeno. Šis per kelis kartus (1288 m. vasarį) nusiaubė visą Žemgaliją (totam Semigalliam). Žiemgalių pilis Ratleną (Ratlen), Dobelę (Dobelen), Siddoberna (Soddobern) ir Tervetę (Terweten) (1288 m. gegužę) jis sugriovė iki pamatų. <…> (Livonijos kronikos, 1991: 174; Hermanni de Vartberge, Chronicon Livoniae, E. Strehlke, 1863: 43).

* Hermano Vartbergės Livonijos kronika 1259 m. mini Dobelen pilies pastatymą Žiemgaloje. Tuo tarpu Eiliuotoji Livonijos kronika aprašo 1258-1259 m. statytą Dobên/Dobênen pilį. Latvijos istorikų nuomone, kronikoje minimos 1258-1259 m. žiemą vykdytos Dobên pilies statybos vieta, lokalizuojama vadinamajame Duobės kalne, į vakarus nuo Aucės, Vakarų Žiemgalos Duobenės žemėje. Pilies vieta siejama tiek su Incėnų, tiek su Mežakalno piliakalniu (Livländische Reimchronik/Atskaņu hronika, Ē. Mugurevēvičs, K. Kļaviņš, 1998: 334 ²¹²).