Nūnai mūsuos, Žiemgalos arba Žemgalos krašto pavadinimas bei istorinis šio regiono paveldas, visuomenei nebekelia didžiulės nuostabos. Baltų genčių nuodugnesni tyrinėjimai atskiromis etninėmis grupėmis, pamažu įgauna tęstinumą ir išskirtinumo pripažinimą. Mokslinėje literatūroje pasirodo įvairūs archeologijos rinkiniai ir muziejų ekspozicijų katalogai, skirti vienai ar kitai etnokultūrinei sričiai pažinti. Nelieka nuošalyje ir istorinė Žiemgala. Regioninėje spaudoje karts nuo karto šmėsteli straipsniai apie vienokį ar kitokį žvalgomą objektą bei radinius, rastus archeologinių tyrinėjimų perkasose, būdingus ir priskiriamus žiemgalių kultūrai. Muziejai, savo ruožtu, kartkartėmis atveria savo fondus, leisdami iš arčiau pažvelgti į tuos ištisus amžius bendruomenių nenutrūkstamo gyvavimo arba laidojimo ritualo gaubusius, mums nepasiekiamus, keistus savo formomis, išsiskiriančius aukšta gamybos ir menine išraiška, ne visada aiškia paskirtimi papuošalus, buities daiktus, ginklus. Mokslininkai gi, vis dar nustatinėja žiemgalių genties genomo skirtumus, apgyvendintas teritorijas, gynybinius, administracinius, ekonominius centrus, jų pavadinimus, mitologijos objektus, laidojimo papročius. Analizuoja etnines ypatybes, tuos pačius istorinius dokumentus, migravimo kryptis, sunykusios kalbos likučius ir tebediskutuoja kaip iš tikrųjų reikėtų tarti, rašyti bei kirčiuoti šios genties ir jų žemės pavadinimą. Tuo tarpu, mokslinės literatūros nesekančiam skaitytojui, jų išvados, hipotezės ir tyrinėjimų medžiaga pakankamai uždaroje erdvėje, išvis mažai ką tesako. Juolab, kad pačių mokslininkų terpėje, pozicijos labai skirtingos ir galbūt ne visada teisingos.
  Ką mes išties žinome apie žiemgalius? Kas jie, Rytų ar Vakarų baltai? Kur baigiasi ir kur prasideda tos žiemių, žemos žemės galo ribos? Kada prasidėjo jų vystymosi, klestėjimo ir degeneravimo laikotarpis? Koks buvo jų dvasinis ir materialinis pasaulis? Ką mes žinome apie politinius - karinius įvykius kaimynų organizuotų agresyvių veiksmų atveju? Ir ką, sudegindami savo likusius gynybinius įtvirtinimus, jie atsinešė į Lietuvos valstybę?
  Kodėl šalyje, kur kiek anksčiau nukariautos ir praradusios savo suverenumą žiemgalių žemės, šiandien sudaro vieną iš penkių Latvijos Respublikos istorinių - etnografinių regionų, o Lietuvai atitekusiam tokio pat dydžio Žiemgalos žemės plotui, su ilgiausiai besipriešinusios nei bet kuri kita, vokiečių ir jų sąjungininkų pavergtos baltų genties didele dalimi, tiek nedaug skiriama vietos Lietuvos istorijoje? Ir kodėl jau spėję primiršti vos prieš kelis dešimtmečius turėtas savitas gilias tradicijas ir vertybes, apie šimtmetines šiandien beveik nė nebesusimąstome?
 Ieškodami atsakymų į visus šiuos mums rūpimus klausimus, jau eilę metų sekame senųjų žiemgalių paliktais ženklais ir pėdsakais. Vedini natūralių pojūčių, puoselėjant savo tapatumą, iš dalies atkurdami bei reprezentuodami prigimtinę šimtų upelių, pelkių ir lygumų kultūrą, taip atiduodame savo donį mūsų likimų lopšiui, Žiemgalai.
  Amžiuje, kuomet likusios baltų giminės ir šeimos yra nutolę viena nuo kitos, ir prasidėjęs Didysis jųjų kraustymasis, Žiemių pradas · Simkala · sudėjo šias raides.